Ar galime skatinti gydytojų visuomeninį bendradarbiavimą? Tai pagrindinis Pažangiosios medicinos draugijos tikslas. Vienyti gydytojus suburiant prie bendrų stalo diskusijų, kur būtų galima pasidalyti žiniomis, patirtimi, iškilusiais sunkumais ir pasiaiškinti, kaip juos kuo sklandžiau ir operatyviau įvertinus įveikti.
Kada pacientas turėtų būti kuo skubiau siunčiamas pas specialistą ir kada šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, galėtų, paskyręs atitinkamą gydymą, išleisti pacientą gydytis ambulatoriškai, nesiųsdamas į stacionarą; pristatyti ir kiti atvejai.
Neretai tam tikrais atvejais mes pasunkiname darbą vieni kitiems, objektyviai neįvertinę situacijos. O šių konferencijų ciklų tikslas ir yra situacijos įžvalga ir objektyvumas, dalijimasis praktine patirtimi, gydymo metodais, teorinėmis pasaulinių kongresų žiniomis ir bendravimo tarpdiscipliniškumu.
„Būkime vieningi, dalinkimės tuo ką mes, medikai, patiriame, ką žinome ir kuo gyvename kasdieninėje darbo aplinkoje. Juk kiekviena diena – tai nauji iššūkiai gydytojui. Stresas, įtampa, abejonės, pasiekimai, kova dėl paciento gerovės ir gyvybės bei emocijų sukaupimas savyje. Juk mes įpratę nesusimąstyti, kad gydytojas yra toks pat žmogus, kaip ir pacientas, kurį jis gydo… Skirtumas tik tas, jog gerbiantis save gydytojas savo gyvenimą paskiria mokslams, žinių plėtimui ir paciento gerovės užtikrinimui. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad per mažai susimąstome, kiek gydytojas savo praktiniame darbe turi išgyventi emocijų, kad galėtų kuo kvalifikuočiau suteikti pagalbą pacientui“, – taip kasdieninį gydytojo gyvenimą apibūdino Pažangiosios medicinos draugijos pirmininkė, Respublikinės Kauno ligoninės Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriaus vedėja Rūta Nutautienė.
2019 m. kovo 26 d. konferencijoje, vykusioje Verslo lyderių centre BLC, Kaune, rytinei sesijai pirmininkavęs Respublikinės Kauno ligoninės direktorius doc. dr. Linas Vitkus, pasveikinęs visus susirinkusiuosius, pasidžiaugė šia jau tampančia gražia tradicija. „Specialistų dalijimasis gerąja patirtimi yra visada naudingas, o svarbiausia, kad visi konferencijos pranešėjai nėra tik teoretikai, savo srities žinovais jie yra tapę kasdieninio praktinio darbo dėka“, – pranešimų profesionalumu neabejojo doc. dr. L.Vitkus.
Konferencijoje buvo pristatyta aktuali tema apie trombocitų funkciją slopinančių vaistų terapinio efekto kontrolę, kurią pristatė gerbiamas konferencijos svečias Rygos Stradinio universiteto profesorius Julius Ptašekas.
Viešnia iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, Širdies ir Kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė renginyje sukėlė nemažai diskusijų apie pirminę ir antrinę insulto prevenciją – ar tikrai viskas atsakyta?
Galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo strategijos aktualijomis dalijosi Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja / lektorė Aistė Čikotienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reumatologijos klinikos lektorė med. dr. Eleonora Norkuvienė dalinosi praktinėmis ir teorinėmis žiniomis apie podagros gydymo metodus šiuolaikinėje medicinoje.
Daugelis kitų lektorių pasisakė ypač aktualiomis tarpdiscipliniškumo ir pasikeitimo žiniomis reikalaujančiomis temomis.
Socialinio darbo sekcijoje, vadovaujamoje Respublikinės Kauno ligoninės socialinės veiklos skyriaus vadovo Sauliaus Davainio, buvo pristatyta tema Socialinio darbuotojo profesinio identiteto konstravimas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Sulaukėme svečių iš Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno kolegijos.
Diskusijos vyko socialinio darbuotojo veiklos poreikių šeimai klausimais, juos pristatė lektorė Virginija Kondratavičienė su studente Iveta Šikšniuviene. Su dailės terapijos elementų naudingumu Parkinsono liga sergantiems pacientams supažindino lektorės Aušra Kavaliauskienė ir Ilona Venckienė. Doc. dr. Brigita Kreivinienė pristatė gyvūnų asistuojamos terapijos integravimą į holistinės medicinos konceptą. Buvo paliesta ir daugelis kitų temų.
